Siunčiami duomenys...

 

Pasirašyta taikos sutartis su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu

  • Vakarai LT
  • 2007, kovo 01, 12:19

Pranešimas žiniasklaidai

2007 kovo 1 d.

Pasirašiusi taikos sutartį su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu, aviakompanija „flyLAL – Lithuanian Airlines“ antrojo lėktuvų angaro statybas tikisi užbaigti iki rugpjūčio mėnesio. Taikos sutartimi oro uostas įsipareigojo per mėnesį pasirašyti žemės nuomos sutartį ir vykdyti teismo įpareigojimus - netrukdyti angaro statyboms.

Savo ruožtu, „flyLAL Group“ ir pastatų oro uoste savininkė „Gafizzi Capital“ taikos sutartimi atsisako žalos, kurią patyrė sustabdžius statybas, išieškojimo. Jeigu bent viena šalis nevykdys savo įsipareigojimų, taikos sutartis nutruks.

„Betikslis statytų sustabdymas mums kainavo 4 mln. litų nuostolių ir negautų pajamų. Lėktuvų remonto paslaugas teikiantis „flyLAL Technics“ užsakymų iš viso pasaulio turi net 2009 m. Todėl mums itin svarbu kuo greičiau užbaigti antrojo angaro statybas ir toliau dirbti suplanuotus darbus, o ne gaišti laiką bylinėjantis. Tuo tikimės numalšinti aistras, net jei mums tai nėra finansiškai naudinga. Tikimės, jog tiek oro uostas, tiek kitos valstybinės institucijos įvertins šį faktą, nes ir ateityje dėl įvairių klausimų tarpusavyje reikės derinti pozicijas“, – sako aviakompaniją valdančios „flyLAL Group“ valdybos narys Gediminas Žiemelis.    

Antrojo lėktuvų angaro statybas planuota pradėti praėjusių metų rugpjūtį ir užbaigti tų pačių metų gruodį. Nors aviakompanija dar vasarą buvo gavusi visus statyboms reikalingus leidimus, statybininkai nebuvo įleisti į Vilniaus oro uosto teritoriją. Priežastis buvo nurodoma esą „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nepateikė visų reikalingų dokumentų.

Po beveik pusmetį trukusio bylinėjimosi, Vilniaus apygardos ir Apeliacinis teismas priėmė nutarimą, įpareigojantį Vilniaus oro uostą netrukdyti statyboms. Gindama viešą interesą, sausio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti statybos leidimą.

„Didžiausias jiems iškilęs klausimas buvo žemės nuomos klausimas. Šią problemą jau išsprendėme taikos sutartimi, pagal ją oro uostas įsipareigojo sudaryti reikalingą žemės nuomos sutartį. Kadangi turime pastatų oro uosto teritorijoje ir į žemę pretenduojame be konkurso, todėl nelieka net teorinės viešo intereso pažeidimo tikimybės“, – sako „flyLAL Group“ atstovas.

„flyLAL – Lithuanian Airlines“ statybų leidimas buvo išduotas vietoj menkaverčių pastatų statyti vieną lėktuvų angarą. Į jį numatoma investuoti beveik 18 mln. litų. Šiuo metu jau investuota apie 3 mln. litų. Naujasis orlaivių remonto angaras leis aptarnauti dvigubai daugiau klientų, kurių užsakymų dabar dėl vietos stokos negalima įvykdyti.

Pastatyti modernų lėktuvų remonto angarą savo lėšomis yra įsipareigojusi Vilniaus investicijų bendrovė „Gafizzi Capital“. Ši bendrovė iš „flyLAL – Lithuanian Airlines“ dar anksčiau yra perėmusi dalį pastatų ir įsipareigojusi senų pastatų vietoje pastatyti naujus aviakompanijai ir jos grupei tinkančius pastatus.

Nors teisiškai pastatai priklauso „Gafizzi Capital“, tačiau leidimas statyboms išduotas buvusiai pastatų savininkei „flyLAL– Lithuanian Airlines“, kadangi tik ji turi specifiniam objektui reikalingų ekspertų žinių ir organizuoja statybas. Po statybų lėktuvų angaras priklausys „Gafizzi Capital“, kurį iš bendrovės nuomosis „flyLAL – Lithuanian Airlines“.

Apie „flyLAL Group“

„flyLAL Group“ priklauso bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“, „BPC Travel“, „flyLAL Technics“, aviakompanijos „flyLAL Training Center“, „Passenger Terminal“ bei naujai steigiama „Aviation assets management“.

Patikslinus „flyLAL Group“ (buvusio „LAL investicijų valdymo“) akcininkų struktūrą, tiesiogiai, netiesiogiai ir per dukterines įmonės elektronikos sprendimų įmonė „Fima“ kontroliuoja 30 proc., investicijų „ŽIA valda“ – 45 proc., o įmonė „Sanitex“ – 25 proc. „flyLAL Group“ akcijų.

Eglė Gabrytė

RSVA „Baltic Media Partners“

projektų vadovė

Šaltinis: www.flylal.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.