Siunčiami duomenys...

 

Žinių nuolat siekia kas antras Lietuvos suaugęs gyventojas

  • Vakarai LT
  • 2007, kovo 17, 09:08

2006 m. suaugusiųjų švietimo tyrimo rezultatai  

Statistikos departamentas 2006 m. atliko 25–64 metų amžiaus gyventojų švietimo statistinį tyrimą. Tyrimo išankstiniai rezultatai rodo, kad per vienerius metus* švietimo įstaigose mokėsi, įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, seminaruose dalyvavo, taip pat mokėsi savarankiškai 55 procentai šalies gyventojų, arba du kartus daugiau nei prieš trejus metus (2003 m. – 28 proc., Europos Sąjungos vidurkis 2003 m. – 42 proc.). Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 58 proc. ir 52 proc.), miesto gyventojų – daugiau negu kaimo (61 proc. ir 42 proc.).

Įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose žinias gilino 555 tūkst., arba 31 procentas suaugusių gyventojų. Tai keturis kartus daugiau, palyginti su 2003 m. (139 tūkst., arba 8 proc.). Atskirų ekonominių veiklų, profesijų asmenys mokėsi skirtingai. Dažniau kvalifikaciją tobulino paslaugų srities (finansinis tarpininkavimas, viešbučiai ir restoranai, nekilnojamas turtas) (29 proc.), pramonės ir statybos (25 proc.), švietimo darbuotojai (20 proc.), mažiausiai mokėsi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai (4 proc.). Daugiau mokėsi specialistai, jaunesnieji specialistai ir jaunesnieji tarnautojai (67 proc.), teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų vadovai (55 proc.), mažiausiai – darbininkiškų profesijų asmenys (19 proc.).

Pusė tobulinusiųjų kvalifikaciją kursuose  mokėsi vieną kartą per metus, 35 procentai du – tris kartus, likusieji 15 procentų – daugiau nei keturis kartus.

Kas ketvirtas tiriamo amžiaus gyventojas gilino žinias verslo, teisės ir socialinių mokslų srityse. Vyrai dažniau nei moterys rinkosi inžinerijos, gamybos ir statybos (atitinkamai 27 proc. ir 4 proc.), paslaugų (24 proc. ir 13 proc.), moterys – švietimo (18 proc. ir 3 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos (17 proc. ir 3 proc.) mokymo sritis. Užsienio kalbų kursuose mokėsi 7 procentai miesto ir 4 procentai kaimo gyventojų.

Beveik pusė (47 proc.) suaugusiųjų atsakė, kad mokymo kursai vyko švietimo įstaigose arba įmonėse, organizacijose, kurių pagrindinė veikla – švietimas. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad mokymai buvo organizuoti darbovietėje, 7 procentai profesinę kompetenciją tobulino užsienyje.

Dauguma gyventojų (89 proc.) pripažino, kad mokydamiesi siekė žinių, reikalingų darbui atlikti, iš jų kas penktas teigė, kad mokytis reikalavo darbdavys. Pusė suaugusiųjų mokėsi darbo metu, 74 procentai teigė, kad darbdaviai sumokėjo už mokymąsi kursuose. Kas ketvirtas gyventojas, kuriam darbdavys nemokėjo už kursus, teigė, kad jų vidutinės metinės mokymosi išlaidos (už mokslą, mokymosi priemones) sudarė apie 450 Lt.

Aukštojo mokslo diplomo, profesinės kvalifikacijos ar brandos atestato siekė nedidelė (6 proc.) tiriamo amžiaus gyventojų dalis. Dažniau mokėsi jaunesnio (25–34 metų) amžiaus gyventojai, iš jų 85 procentai mokėsi ir dirbo.

Kas šeštas suaugęs gyventojas, kuris per tiriamąjį laikotarpį niekur nesimokė, teigė, kad tuo metu pageidavo mokytis. Svarbiausios priežastys, kurios neleido to daryti – per didelis užimtumas darbe (31 proc. gyventojų), amžius arba sveikata (28 proc.) ir per brangus mokymas (26 proc.). Kaimo gyventojai dažniau nei miesto minėjo amžių, per toli esančią mokymo vietą, gebėjimų stoką.

Suaugusiųjų švietimo tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai gyventojai mokėsi savarankiškai – tokių buvo 45 procentai, arba beveik du kartus daugiau nei prieš trejus metus (2003 m. – 25 proc., Europos Sąjungos vidurkis – 33 proc.). Savarankiškai iš spausdintų dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, garso, vaizdo juostų, lankydamiesi pas privatų asmenį, bibliotekose ir pan. mokėsi kas antras miesto, kas trečias kaimo gyventojas. Jaunesni (53 proc. – iki 35 metų amžiaus) ir aukštesnio išsilavinimo asmenys mokėsi dažniau.

Absoliuti dauguma suaugusių gyventojų (98 proc.) įgytas žinias vertino teigiamai ir tikėjosi jas panaudoti praktinėje veikloje. Dauguma jų (beveik 80 proc.) mano, kad nuolatinis žinių ir įgūdžių tobulinimas ne taip svarbus norint šiandien išsaugoti darbo vietą, bet turi lemiamos reikšmės siekiant sėkmingos asmeninės karjeros.

Suaugusiųjų švietimo tyrimas atliekamas daugelyje Europos Sąjungos šalių. Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) šalių palyginamus duomenis numato skelbti 2008 metais.

* Tiriamasis laikotarpis – 12 mėn. iki apklausos dienos. Apklausa vyko 2006 m. kovo–balandžio mėn.

Dalia Ambrozaitienė

Generalinio direktoriaus pavaduotoja  

Šaltinis: www.stat.gov.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.