Siunčiami duomenys...

 

Žemės brangimo epocha baigėsi

  • Vakarai LT
  • 2007, rugpjūčio 10, 17:54

Pranešimas spaudai

2007 08 06

Aštuoni 2007 m. mėnesiai pasiūlė naują rinkos tendenciją – parduodamos daugiaaukštei statybai tinkamos žemės sklypų gausėja, o jų kainos ne tik nebekyla, bet ir krenta. Dar pernai žemės brangimo ribos nebuvo matyti, nes pastaruosius ketverius metus žemės kainos judėjo vienoda – brangimo trajektorija, tai kiek stabtelėdamos, tai vėl sustodamos. Dabar jos aiškiai pasuko atgal.

Nekilnojamojo turto plėtotojų aiškinimu, taip atsitiko todėl, kad daugiaaukštei statybai tinkamos žemės kainos jau pasiekė savo viršutinę ribą, sukilo ir statybos kaštai, o nekilnojamojo turto plėtros maržos mažėja.

Todėl bendrovės, kurių pagrindinė veikla nėra nekilnojamojo turto plėtra, įsigijusios žemės sklypus spekuliaciniais tikslais, nebesugeba jų išvystyti ir apsisprendžia tuos sklypus parduoti, užuot ką nors juose stačiusios. Užsienio investuotojai taip pat nebemato galimybės greitai  ir spekuliatyviai iš žemės užsidirbti, todėl jos nebeperka, o pagausėjusi pasiūla žemės kainas sveria žemyn. 

„Prieš metus vieno aro žemės sklypas, skirtas daugiaaukštei statybai miegamuosiuose Vilniaus rajonuose kainavo apie 85 000 Lt, o šiandien tokį pat žemės sklypą jau siūlo už 50 000 Lt.,“ – sako bendrovės „Eika“ Plėtros direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė.

Jos aiškinimu, žemės kaina stabilizavosi. Artimiausioje ateityje ryškės sklypų segmentacija, statybai tinkamos žemės sklypų kaina bus labiau siejama su jos verte ir plėtros potencialu. Kai kurie nišiniai sklypai dar gali brangti, tačiau tai jau nebebus bendroji tendencija. Rekordinės sumos bus mokamos tik tuomet, kai nekilnojamojo turto plėtros bendrovėms savo vystomų projektų kaimynystėje ypatingais atvejais reikės nusipirkti ir „prisidurti“ papildomą arą ar du, nes jų, pavyzdžiui, pritrūks komunikacijoms prijungti, ar patogiai suprojektuoti pastatą.   

„Iki šiol žemės kaina buvo neadekvati. O dabar jos ateitis yra aiški – infrastruktūriškai neparengtos žemės, iki kurios nenutiestos komunikacijos, nesutvarkyti planavimo dokumentai, pardavimo laikas ilgės, o kaina vienareikšmiškai kris, - aiškina V.B. Radzevičienė.

Viena vertus, bankai nebefinansuoja žemės sklypų įsigijimų, jeigu jiems nėra parengti detalieji planai. Tačiau ir pakito ir pati rinka – kainų karštinės metu daugybė fizinių asmenų ir bendrovių, kurių pagrindinė veikla nėra nekilnojamojo turto plėtra, į žemę investavo daug pinigų, nūnai kai kurios iš jų jau turi grynųjų pinigų srautų problemų, todėl dabar bando dalį savo valdomo turto paversti pinigais.

„Visa žemė nebegali brangti tokiais tempais, kaip iki šiol. Laikai, kuomet spekuliantai ją vienas kitam pardavinėjo aukciono principu, konkuruodami tarpusavyje ir išpūsdami kainas, baigėsi. Kuomet sklypo aras kainuoja pusę milijono litų, vargu ar koks nors statinys tokias išlaidas gali atpirkti“, - sako V.B. Radzevičienė.

Ji prognozuoja, kad nekilnojamojo turto vystymu ir toliau versis tik bendrovės, galinčios plėtoti didelius projektus, mažos ir šiame versle nesispecializuojančios kompanijos tiesiog atsisijos ir rinksis kitas verslo sritis ar nekilnojamojo turto plėtros nišas . Laikai, kuomet reikėjo visai nedidelės sumos, kad galėtum nusipirkti žemės, ant jos pastatyti pastatus ir juos lengvai ir pelningai parduoti, baigėsi.

 

Šaltinis: www.eika.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.