Siunčiami duomenys...

 

Darbo užmokesčio augimo tempai mažės, - prognozuoja "Hansabanko" analitikai

  • Vakarai LT
  • 2007, rugpjūčio 28, 09:21

Pranešimas žiniasklaidai

2007 m. rugpjūtis 27 d.

Tai buvo paskutinis ketvirtis, kai galėjome stebėti tokį spartų darbo užmokesčio augimą, – teigia "Hansabanko" analitikai, komentuodami Statistikos departamento šiandien paskelbtus antrojo šių metų ketvirčio rezultatus.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 1826,3 lito ir, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 20,2 proc. Neto darbo užmokestis sudarė 1368,6 lito, augimas siekė 27,6 proc., o realusis darbo užmokestis (įvertinus infliacijos įtaką) padidėjo 21,8 proc.

"Praėjus metams po gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo, kai galėjome stebėti pajamų skaidrėjimo efektą darbo užmokesčio augimui, kitą ketvirtį matysime kiek mažesnius metinius darbo užmokesčio augimo tempus", – sakė "Hansabanko" analitikė Lina Vrubliauskienė.

"Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad trečią šių metų ketvirtį metinis darbo užmokestis bruto (iki mokesčių) didės 14 proc., ketvirtą ketvirtį – 12 proc. Panašūs darbo užmokesčio augimo tempai – apie 11–13 proc. – turėtų išlikti ir kitąmet.

Šiais metais darbdaviams teks mokėti vidutiniškai apie 17 proc. didesnį atlyginimą savo darbuotojams nei prieš metus. Atskaičiavus mokesčius darbuotojai šiemet gaus net apie 20 proc. daugiau pajamų, nes įtakos tam turi ir pernai sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

"Nors didelė infliacija "suvalgys" dalį pajamų padidėjimo, realus darbo užmokesčio augimas (įvertinus infliacijos įtaką) šiais metais išliks spartus – apie 15 proc., toliau viršydamas tiek produktyvumo, tiek BVP augimo tempus. Didesni pajamų lūkesčiai skatins vartojimą, ir tuo pačiu spartins importo augimo tempus", – sakė L.Vrubliauskienė.

Darbo užmokesčio augimą lemia darbo jėgos trūkumas. Rinkoje sparčiai daugėja laisvų darbo vietų, o dėl augančių kainų darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų. Todėl vis dažniau darbdaviai, nenorėdami prarasti darbuotojų ir taip įtemptoje darbo rinkoje bei dar turėdami finansinių rezervų, priversti kelti atlyginimus. O žmonių lūkesčiai pastaraisiais metais yra stipriai užaugę – ir dėl spartaus atlyginimų lygio kilimo, ir dėl kylančios infliacijos", – sakė L. Vrubliauskienė.

"Sparčiai išaugus darbo užmokesčiui, gali suprastėti įmonių konkurencingumas bei pradėti menkti pelnai. Tai gali lemti, kad fizinio darbo jėgai imlios sritys patirs rimtų išbandymų. Vidutiniu laikotarpiu visa tai turės įtakos darbo rinkos konjunktūros pasikeitimams – gali pradėti didėti nedarbas , o tai savo ruožtu gali reikšmingai sulėtinti atlyginimų augimą", – sakė L.Vrubliauskienė.

"Nereikėtų pamiršti, kad visgi dalis statistikoje vaizduojamo atlyginimų augimo ateina iš pajamų skaidrėjimo, t. y. verslas mažiau "slepiasi" nuo mokesčių ir praneša darbuotojams sumokamą darbo užmokestį, ypač tai pasireiškė po gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo pernai liepos mėnesį. Mokėjimas vokeliuose tampa vis mažiau populiarus, darbuotojai nori legalių pajamų tiek dėl galimybės skolintis bankuose, tiek dėl didesnės būsimos pensijos", – teigė L.Vrubliauskienė.

"Hansabanko" analitikai prognozuoja, kad esant mažam nedarbo lygiui įmonių konkurencija dėl darbuotojų dar aštrės. "Įmonėms reikėtų tai įvertinti ir investuoti į didesnio efektyvumo technologijas, naujų ir didesnę pridėtinę vertę sukuriančių veiklos rūšių kūrimą ir jų plėtrą, taip pat investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, o darbuotojų motyvaciją didinti ne tik keliant darbo užmokestį, bet ir kitais būdais", – sako "Hansabanko" analitikė L.Vrubliauskienė.

"Hansabankas" priklauso vienai iš pirmaujančių finansinių grupių Baltijos ir Šiaurės šalių regione – "Swedbank". Ši grupė turi daugiau nei 8,9 mln. privačių ir beveik 460 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Grupė turi 477 padalinius Švedijoje ir 295 padalinius Baltijos šalyse. "Swedbank" grupėje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – virš 3 tūkstančių. "Hansabankui" Lietuvoje priklauso "Hansa lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Baltijos autolizingas" ir "Hansa valda".

Žydronė Lukšytė,

"Hansabanko" komunikacijos vadovė

Šaltinis: www.hansa.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.