Siunčiami duomenys...

 

AB „Agrovaldymo grupė“: pasėlius drausti apsimoka net ir gana palankiomis klimato sąlygomis

  • Vakarai LT
  • 2007, lapkričio 03, 14:54

Pranešimas spaudai 2007 m. spalio 31 d.

Didžiausią ir moderniausią Lietuvoje žemės ūkio kompleksą valdanti investicijų ir vystymo bendrovė „Agrovaldymo grupė“ atliko skaičiavimus, kurie padėjo įmonei įvertinti pasėlių draudimo naudą. Bendrovės atstovai teigia, kad būgštavimai dėl pasėlių draudimo perspektyvumo yra nepagrįsti, nes jei ateinančiais metais nepalankios klimato sąlygos padarytų tik dešimtadaliui 2006 metų sausros prilygstančią žalą, pasėlius drausti apsimokėtų.  

 „Jei daugiau nepatirtume tokių kritinių sausrų, kaip 2006 metais, galima būtų sakyti, kad draudimo nereikia. Tačiau jei tuomet būtų buvusi atlyginta visa patirta bendrovės daugiau kaip 6 mln. žala, ši suma būtų sudariusi daugelio metų draudimo įmoką. Mūsų skaičiavimai rodo, kad esant net ir gana palankioms klimato sąlygoms, pasėlių draudimas apsimoka. Be abejo, besiruošiant draustis, pirmiausia reikėtų sužinoti draudimo sąlygas, nuostolių skaičiavimo metodiką, kurias pasiūlys draudimo bendrovė“, – sako AB „Agrovaldymo grupė“ direktorius Valentas Šulskis.

Šiuo metu pasėlių nedraudžia nei viena Lietuvos draudimo bendrovė.  Šiuo metu laukiama paslaugų teikimo sąlygų patvirtinimo iš Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“. Pastaroji žemės ūkio pasėlių draudimo paslaugas Lietuvoje gali pradėti teikti jau lapkritį. Šios draudimo bendrovės preliminariai paskelbtas pasėlių draudimo įmokos dydis - apie 10 proc. tiesioginės paramos žemės ūkiui išmokos sumos, jeigu draudžiama ne mažiau kaip 100 ha pasėlių. Pusę planuojamos pasėlių draudimo įmokos apsidraudusioms bendrovėms ruošiasi kompensuoti valstybė.

Remdamasi šiais duomenimis, grūdines kultūras apie 11 tūkst. hektarų plote auginanti „Agrovaldymo grupė“ skaičiuoja, kad visą draudimo įmoką mokant savo lėšomis, draudimo išlaidos sudarytų apie 400 tūkst. litų. Tai nesiekia 7 proc. 2006 metais dėl stichinių nelaimių patirtos žalos.

Iš keturiolikos žemės ūkio bendrovių, sudarančių „Agrovaldymo grupės“ valdomą žemės ūkio kompleksą, nuostolių dėl sausros praėjusiais metais patyrė visos. Mažiausiai nuostolių turėjo Molėtų rajono Alantos žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) - 93 000 Lt, o didžiausia prarasta suma, kurios neteko Panevėžio rajono Smilgių ŽŪB, perkopė net milijoną litų. Bendras visų „Agrovaldymo grupės“ žemės ūkio bendrovių 2006 m. patirtas nuostolis, skaičiuojant pagal ŽŪM  metodiką, sudarė daugiau kaip 6,7 mln. litų. Iš jų valstybė kompensavo 950 tūkst. litų. Šiais metais 90 tūkst. lt nuostolį per 30 minučių patyrė Dumšiškių ŽŪB – kruša sulygino su žeme 100 ha rapsų pasėlių plotą.. Rapsai yra jautriausia kultūra - labiausiai paveiki gamtos stichijų poveikiui, tuo tarpu vasariniai javai - atspariausi, tačiau kruša yra vienodai pavojinga bet kuriai kultūrai.

Viena iš kliūčių, iki šiol neleidusi Lietuvoje sukurti veiksmingos žemės ūkio pasėlių draudimo sistemos, yra specializuotų meteorologijos stebėjimų stoka. Atsiradus žemės ūkio pasėlių draudimo diegimo Lietuvoje perspektyvai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) Žemės ūkio ministerijos ir kitų žemės ūkio institucijų siūlymu vykdydama Vyriausybės 2006-2008 m. veiklos programos įgyvendinimo priemones, yra įpareigota sukurti Lietuvoje agrometeorologinių stebėjimų sistemą. Agrometeorologinius stebėjimus ketinama vykdyti beveik visose savivaldybėse. Remiantis stebėjimų duomenimis, draudėjai galės įvertinti žalą, pasėliams sukeltą nepalankių klimato sąlygų.

 „Agrovaldymo grupės“ atstovai neatmeta galimybės prisidėti prie agrometeorologijos tinklo formavimo Lietuvoje, siekiant palengvinti pasėlių draudimo sistemos diegimą. Užsienio šalyse meteorologinių stebėjimų tinklo formavimą remia ir ūkininkai - jų žemėse įrengiamos privačios stotelės teikia duomenis į bendrą tinklą.

Valentas Šulskis,

AB „Agrovaldymo grupė“

direktorius

Šaltinis: www.agrovaldymas.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.