Siunčiami duomenys...

 

Žurnalo „Juristas“ 2006 m. Nr. 12 skaitykite:

  • Vakarai LT
  • 2006, gruodžio 04, 13:45

Straipsnyje IKISUTARTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ TAIKYMO IR AIŠKINIMO NAUJOVĖS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE nagrinėjami aktualiausi ir opiausi tiek nuostolių atlyginimo pagal preliminariąsias sutartis, tiek apskritai visi svarbiausi teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai. Tuo labiau kad šie klausimai gana ilgai Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje buvo aiškinami dviprasmiškai ir nenuosekliai. Ir tik visai neseniai 2006 m. lapkričio 6 d. priimtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarime Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į preliminariosios sutarties instituto teisės klausimų reikšmingumą ir teismų praktikoje kylančias jų sprendimo problemas, išsamiai ir iš esmės naujai pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

 

Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemažai vietos yra skirta viršvalandiniams darbams, jų taikymas praktikoje interpretuojamas skirtingai. Tai parodo ir šiuo metu vykstanti plati diskusija dėl viršvalandinių darbų teisinio sureguliavimo. Pramonininkų konfederacijos siūlymas pakoreguoti Darbo kodeksą, kad darbuotojams būtų leista dirbti kartu su viršvalandžiais iki 60 valandų per savaitę, spaudoje ir televizijos forumuose sukėlė diskusijas, profesinės sąjungos organizuoja protesto akcijas. Šis klausimas buvo svarstytas Trišalėje komisijoje, kurioje neprieita prie vieningos nuomonės, jis dar bus nagrinėjimas ir kitose valstybės institucijose. Be to, Europos Taryboje peržiūrima 2003 m. lapkričio 4 d. direktyva 2003/88/EB, pagal kurią Europos Sąjungos valstybėse reglamentuojamas darbuotojų darbo ir poilsio laikas ketinant joje liberalizuoti darbo savaitės trukmę įteisinus opt-out sąlygas. Straipsnyje VIRŠVALANDINIAI DARBAI ir nagrinėjami klausimai, susiję su viršvalandiniais darbais, atliekamais įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ir jų skyrimo bei kompensavimo tvarka.

 

Vertybiniai popieriai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžti kaip dokumentai, patvirtinantys jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybiniai popieriai yra civilinių teisių objektai ir jų civilinė apyvarta vyksta pakankamai aktyviai. Asmenims, turintiems vertybinių popierių ar ketinantiems pirkti ar parduoti, kitokiu būdu perleisti vertybinius popierius, neretai kyla klausimas, kokią įtaką vertybinių popierių perleidimo pajamos turės jų mokestinių prievolių dydžiui. Straipsnyje VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS aptariami tam tikri iš vertybinių popierių perleidimo gautų pajamų apmokestinimo aspektai, subjektų, perleidusių vertybinius popierius, mokestinės prievolės, apmokestinamosios vertės dydžio apskaičiavimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu. Publikacijoje taip pat trumpai komentuojama juridinio asmens įstatinio kapitalo dydžio pasikeitimo įtaka mokestinėms juridinių asmenų dalyvių prievolėms.

Šaltinis: www.paciolis.lt/juristas/

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.