Siunčiami duomenys...

 

Kada reikia registruoti individualią veiklą

  • Vakarai LT
  • 2020, rugpjūčio 17, 22:35
  • 53910 peržiūrėjo
  • 2 komentavo
Apskaita ir mokesčiu apžvalga

Ketinant pradėti verslą Lietuvoje, pirmiausia reikia nuspręsti, kokia fizinio asmens vykdomos veiklos ar įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia pasirinktiems tikslams įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos įstatymai įteisina galimybę fiziniam asmeniui savarankiškai pradėti verslą ar steigti tam tikros teisinės formos įmonę, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai numato įvairias asmenų veiklos formas Lietuvoje: fizinių asmenų individualią veiklą bei juridinių asmenų steigimą.

Jeigu fizinis asmuo priėmė sprendimą vykdyti veiklą, nesteigiant tam tikros teisinės formos įmonės, jis veiks kaip savarankišką, individualią veiklą vykdantis asmuo. Individualios veiklos sąvoka yra gan plati, tačiau individualios veiklos vykdymas ne visais atvejais įpareigoja tokią veiklą registruoti kaip individualią teisės aktų nustatyta tvarka.

Individuali veikla

Individualios veiklos sąvoką apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šios veiklos registravimas ir gyventojų atitinkamų sandorių vertinimas, siekiant nustatyti tam tikrus ,,verslininkiškumo“ požymius, iš esmės yra aktualūs mokant mokesčius. Fizinio asmens veikla ar jos vykdymo taisyklės nepriklauso nuo individualios veiklos sąvokos aiškinimo ir šios veiklos apimčių, tačiau šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tokio asmens pajamų apmokestinimo klausimus.

Pagrindiniai fizinio asmens vykdomos individualios veiklos požymiai – šios veiklos savarankiškumas ir tęstinumas.

Savarankiškumas

Savarankiškumo klausimas svarbus atskiriant fizinio asmens individualią veiklą nuo darbo santykių. Jeigu fizinis asmuo pats savarankiškai planuoja savo veiklą, prisiima visą darbo riziką, dengia veiklos išlaidas ir tai atlieka su verslo partneriais, kurie negarantuoja jam nuolatinio atlyginimo už darbą, darbo vietos ir socialinių garantijų, drąsiai teigtina, kad fizinis asmuo vykdo individualią veiklą.

Tačiau šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbdaviai, siekdami mažinti mokesčius, kuriuos jie privalo mokėti už savo darbuotojus, nutraukia su jais darbo santykius ir siūlo toliau vykdyti savo pareigas, tik tai daryti ne darbo sutarties pagrindu, o buvusiam darbuotojui įregistruojant individualią veiklą. Tokia darbdavio pozicija jam labai naudinga, tačiau toks verslas darbuotojui gali būti rizikingas.

Darbdavio nauda tokiu atveju yra akivaizdi: jam nereikia mokėti jokių mokesčių dėl samdomo nepriklausomai veikiančio specialisto, visų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo našta gula ant vadinamojo verslininko pečių. Be to, skatinant darbuotoją išmainyti darbą pagal darbo sutartį į individualią veiklą, veikia ir tas faktas, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifai skiriasi būtent vykdančio individualią veiklą asmens naudai. Tačiau natūraliai kyla klausimas, ar sumažėjus gyventojų pajamų mokesčiui, darbdavys sutiks mokėti darbuotojui didesnį honorarą (atlygį) už atliekamą darbą nei buvo mokama iki nutraukiant su juo darbo santykius.

Svarbu įvertinti ir tai, kad darbuotojo ir darbdavio santykiai yra griežtai reglamentuoti, darbuotojų interesai yra saugomi ir net teismuose darbuotojo pozicija ir reikalavimai yra labiau ginami – įrodinėjimo našta dažnai perkeliama darbdaviui ir, jeigu jis neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo, teismas priima darbuotojui palankų sprendimą. Kalbant apie tuos ginčus, kurie gali kilti tarp buvusių darbdavio ir darbuotojo, pirmiau minėtos taisyklės nebegalioja ir šalys yra visiškai lygiavertės ginant savo interesus tiek teismuose, tiek ikiteisminėse institucijoje.

Be to, vykdant individualią veiklą, skirtingai nei dirbant pagal darbo sutartį, asmuo nėra visiškai garantuotas tokių santykių su buvusiu darbdaviu tęstinumu. Darbdavys yra laisvas rinktis, todėl jis gali pasirinkti tiek buvusio darbuotojo, tiek visiškai kitų asmenų teikiamas paslaugas. Tačiau esant darbo santykiams, taip ar panašiai taikyti darbo sutartį ar ją nutraukti negalima. Darbo sutartis gali būti nutraukta tik teisės aktuose numatytais atvejais ir bendruoju atveju iš anksto įspėjus apie tai darbuotoją. 

Taip pat svarbios ir socialinės garantijos. Individualią veiklą vykdantis asmuo pats rūpinasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu ir su tuo susijusiais klausimais. Be to, gan griežtai apribotas tam tikrų klausimų sprendimas (pvz., ligos ar motinystės pašalpų mokėjimas).

Pradedančiam individualią veiklą asmeniui turi būti žinomos pagrindinės veiklos vykdymo taisyklės. Asmuo, be abejo, prisiima riziką, jeigu jo verslas nebus pelningas, ir turi suvokti galimas pasekmes. Tačiau keisdamas darbo santykius į individualią veiklą ir vėliau atlikdamas tokį pat darbą, asmuo turi atsižvelgti į minėtas aplinkybes, įvertinti savo pasirengimą nepriklausomai veikti ir konkuruoti rinkoje (jeigu buvęs darbdavys atsisakys pirkti darbuotojo teikiamas paslaugas) bei galimybes užsitikrinti tam tikras socialines garantijas.

Vertinant darbdavio pozicijas nagrinėjamoje situacijoje, vertėtų atkreipti dėmesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūrį į analogiškas situacijas bei jų mokestinį vertinimą. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius turi teisę taikyti šiame teisės akte įteisintus principus, būtent, turinio viršenybės prieš formą principą. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Jei gyventojo ir juridinio ar fizinio asmens darbo santykiai yra įforminti tam tikros rūšies civiline sutartimi kaip gyventojo individuali veikla, bet iš esmės tie santykiai atitinka darbo santykius (t. y. turi darbo santykiams būdingų požymių), tai mokesčių administratorius turi teisę, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, asmens iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestinti kaip darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pajamas. Tokiais atvejais darbdaviui mokėtinos mokesčių sumos bus apskaičiuotos taikant tarifus, galiojančius ir taikomus pajamoms, gautoms iš darbo sutarties teisinių santykių (tai būtų gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokų nepriemokos), be to, įmonei būtų priskaičiuotos atitinkamo dydžio mokestinės baudos bei delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius.

Tęstinumas

Tęstinumas, kaip individualios veiklos vykdymo požymis, paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo atlieka ne vienkartines ūkines operacijas, o jo veiksmams yra būdingas pasikartojamumas bei motyvas ar galimybės tam tikrus sandorius sudaryti ir ateityje. Jeigu asmuo vykdo atsitiktinius sandorius, jo veiksmai nebus vertinami kaip siekiai gauti ekonominės naudos, todėl ir nebus traktuojami kaip individualios veiklos vykdymas. Tačiau vien tam tikrų sandorių tęstinumo požymis ne visada reikš, kad vykdoma individuali veikla. Kita vertus, ir vienas sandoris gali būti pagrindas šią ūkinę operaciją pripažinti individualia veikla. Sprendžiant klausimą dėl individualios veiklos vykdymo fakto pripažinimo, svarbu kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, netaikant taisyklių, priimtinų bendruoju atveju.

Visą straipsnį "Kada reikia registruoti individualią veiklą" skaitykite: https://manager.lt/kada-reikia-registruoti-individualia-veikla/

Šaltinis: manager.lt/kada-reikia-registruoti-individualia-veikla/

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.